žverblas

1 žver̃blas sm. (4) 1. šiaurus, švilpiantis vėjas: Žver̃blas – vėjas piktas su švilpimu einąs Gmž. 2. scom. Sug, Lkm kas smarkus, žvitrus: Žver̃blas – ne arklys! P.Trein. Tokiu žverblù reikia nemiegant važiuot, ba ana (kumelė) tik karpo, tik karpo ausim Trgn. Su tuom žverblù sunku gyventi Slk. Ot jo Marytė tai tikras žver̃blas, visur jos pilna Sld. ^ Kiti kelia arklį pavasarį, o jo arklys eina kai žver̃blas Klt. Šoko arklys priekin kaip žverblas ir nulėkė, nutratėjo P.Trein. Margašonė, aštriadantė, greita kaip žverblas lydeka – ežero, upių, sietuvų karalienė sp. Mergos smarkumas – lekia kaip žverblas Ktk.